SAVIVALDYBIŲ ERDVINIŲ DUOMENŲ TVARKYMAS

 

Teikiame savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio (SEDR) tvarkymo paslaugas.

Tikslas. Projekto metu konvertuojami ir pagal nustatytus reikalavimus tvarkomi stambaus mastelio topografinių planų ir inžinerinių komunikacijų planų erdviniai duomenys.

 

Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinį (SEDR) sudaro savivaldybės valdomų žemės paviršiaus objektų, kitų asmenų valdomų savivaldybės teritorijoje esančių pastatų ir inžinerinių tinklų įvadų erdviniai duomenys. Visi erdviniai objektai turi savo skaitmeninius kodus, nusakančius kokiai objektų klasei ir poklasiui jie priklauso, o taip pat nusakančius erdvinio objekto unikalias savybes. SEDR sudaromas ir atnaujinamas naudojant savivaldybės teritorijos M 1:500–1:2000 topografinių planų (prieš statybas ir po jų) ir inžinerinių tinklų planų erdvinių objektų rinkinius, pateiktus derinti savivaldybei. SEDR duomenų sandaros reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtinta „Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio specifikacija“. Savivaldybės suderinti topografinių ir inžinerinių tinklų planai (kontrolinės geodezinės nuotraukos) tvarkomi ir integruojami į savivaldybės erdvinių duomenų rinkinį vadovaujantis „Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo aprašu“. SEDR sudaromas ir perduodamas kompanijos ESRI formatais. Atnaujintas savivaldybės erdvinių duomenų rinkinys kartą per mėnesį teikiamas Lietuvos erdvinės informacijos portalui.

Užsakovas. Savivaldybių administracijos

Duomenų valdymo automatizavimas

Projektas "Žemėlapių skaitmeninių spaudos failų ir jų technologijos (modelių) sudarymas"

 

Projekto tikslas. Sukurti automatizuotas topografinių karinių žemėlapių (M1:20 000, M1:100 000, M1:250 000) atnaujinimo technologijas ir žemėlapius.

 

Projekto aprašymas. Projekto metu sukurtos automatizuoto generalizavimo technologijos, leidžiančios taupyti žemėlapių kūrimo ir atnaujinimo laiką bei kaštus. Projektas apima Lietuvos Respublikos teritorijos su užsienio valstybių pasienio ruožais M 1:100 000 ir M 1:250 000 topografinių žemėlapių WGS-84 koordinačių sistemoje bei 6 miestų žemėlapių M 1:10 000, M 1:20 000 skaitmeninių spaudos failų ir jų paruošimo technologijos (modelių) sudarymo paslaugas.

 

Naudojant sukurtas technologijas paruošti erdviniai duomenys ir žemėlapiai, atitinkantys Tarptautinės erdvinių duomenų gamybos programos (Multinational Geospatial Co-production Program, MGCP) ir kitus reikalavimus. Automatizuoto erdvinių duomenų generalizavimo modeliai paruošti taip, kad nurodžius išeities duomenų, tarpinių rezultatų ir galutinių rezultatų vietą bei kitus parametrus, modeliai veikia automatiškai be naudotojo įsikišimo. Duomenų valdymo modeliams sukurti naudojama kompanijos ESRI technologinė platforma.

Užsakovas. Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras

 

 

Projektas "MapGen. Erdvinių duomenų ir skaitmeninių žemėlapių automatizuoto generalizavimo technologinių įrankių rinkinio sukūrimas"

 

Projekto metu buvo parengtas technologinių įrankių rinkinys MapGen100, leidžiantis klientams iš vieno pradinių duomenų rinkinio automatizuotu būdu sukurti du produktus - erdvinių duomenų rinkinį ir iš jo sugeneruoti žemėlapį. Daugiau apie projektą ir jo metu sukurtą MapGen100 produktą gali paskaityti čia.

 

Kartografinės paslaugos

Distanciniai tyrimai bei su jais susijusios paslaugos

 

Projektas "2020 m. plynai iškirstų miško plotų identifikavimas Lietuvos teritorijoje, panaudojant distancinius metodus"

 

Projekto tikslas. Distanciniais metodais nustatyti per 2020 m. šalies teritorijoje vykdytus plynuosius miško kirtimus, parengti plynai iškirstų miško plotų GIS duomenų bazę ir atlikti plynai iškirstų miško plotų pasiskirstymo pagal įvairius rodiklius analizę.

 

Projekto aprašymas.

 

Pagal sutartį su Valstybine miškų tarnyba bendrovė „Via GIS“ atliko per 2020 metus šalies miškuose įvykdytų plynų miško kirtimų plotų identifikavimą panaudodama nuotoliniais metodais surinktą informaciją. Pagrindiniai pradiniai duomenys plynų miško kirtimų identifikavimui buvo Europos kosmoso agentūros 2020 ir 2021 metų sausio mėnesių palydoviniai vaizdai. Daugiausia buvo naudojami Sentinel-2 palydovo multispektriniai (MSI) vaizdai, taip pat dalinai naudoti Sentinel-1 palydovo sintetinės apertūros radaro (SAR) duomenys. Papildomai buvo naudojami skirtingų laikotarpių Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės miškų tarnybos saugomi ortofotografiniai žemėlapiai. Tai jau antras iš eilės toks vykdomas projektas, kai duomenys apie šalyje vykdytus miško kirtimus, jų vietą, iškirstos biržės plotą ir konfigūraciją surenkami ne tradiciniais antžeminiais matavimais, bet dešifruojant žemės dangos vaizdus, gautus iš dirbtinių žemės palydovų.

 

Valstybinę miškų priežiūrą atliekantys specialistai vykdytų miško kirtimų ribas iki šiol galėdavo nustatyti tik realiai apžiūrėję kirtavietes vietoje. Šiuo aspektu vienas svarbesnių darbo rezultatų tai nustatytos faktinės 2020 m. įvykdytų plynų miško kirtimų geografinės (GIS) ribos, kurios užsakovui leido operatyviai surinkti naudingą informaciją apie konkrečius kirtimus visoje šalies teritorijoje, nesukuriant papildomos administracinės naštos miško savininkams. Antrus metus iš eilės atliktas projektas leis Valstybinės miškų tarnybos specialistams palyginti skirtingais metais vykdytų kirtimų statistinę informaciją, gauti gilesnes įžvalgas apie plynų miško kirtimų tendencijas.

 

Plynųjų miško kirtimų identifikavimas apėmė šiuos pagrindinius darbo etapus: palydovinių vaizdų apdorojimą, vaizdų klasifikavimą; rastrinių duomenų analizę; rastrinių duomenų transformavimą į vektorinius duomenis; vektorinių duomenų analizę; gautų rezultatų kontrolę.

Gautų rezultatų kontrolė vykdyta keliais būdais. Buvo atliekama kameralinė vizualinė patikra, panaudojant tarpinių mėnesių, kirtimų dešifravime nenaudotų multispektrinių palydovinių vaizdų mozaikas ir Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninius rastrinius ortofotografinius žemėlapius. Taip pat buvo atliekami kontroliniai geodeziniai matavimai natūroje, kurie buvo skirti nuotoliniu būdu identifikuotų plynųjų miško kirtimų plotų geografiniam tikslumui įvertinti.

 

Vertinant distanciniais metodais gautų kirtimo poligonų išskyrimo patikimumą, Valstybinė miškų tarnyba atliko atsitiktinai atrinktų kirtimais identifikuotų plotų geodezinius matavimus vietoje, panaudodama aukšto tikslumo GPS prietaisus ir palygino duomenis tarpusavyje. Nustatyta, kad bendras plotų skirtumas tarp identifikuotų distanciniais metodais ir natūroje faktiškai esančių plyno kirtimo biržių, apmatuotų kontroliniais matavimais, yra apie 5 proc. Distanciniai metodais nustatytų biržių plotų tikslumas pagrinde priklauso nuo biržių konfigūracijos, kirtimo ploto, medyno tipo, taip pat nuo kirtavietės identifikavimui naudoto palydovinio vaizdo kokybės. Susidarę skirtumai tarp distanciniais metodais identifikuotų plynų kirtimų ir natūroje išmatuotų faktinių biržių ribų didžia dalimi paaiškinami naudotų palydovinių nuotraukų kokybinėmis charakteristikomis, nes Sentinel nuotraukų skiriamoji geba yra 10 m.

 

Projekto darbų rezultate buvo sudaryta 2020 metais plynai iškirstų miško plotų GIS duomenų bazė. Nustatyta, kad per 2020 m. šalies mastu plynai iškirstas miško plotas sudarė 14262 ha, kas yra 8,8 proc. arba 1369 ha mažiau nei 2019 m. analogiškais metodais nustatytas plotas. Bendras plynų kirtimų biržių skaičius per 2020 m. sudarė 8479 vnt., arba yra 10,9 proc. (1037 kirtimais) mažiau nei 2019 metais. Pagal miškų nuosavybę 53 proc. identifikuotų kirtaviečių nustatyta valstybiniuose, o 47 proc. privačiuose miškuose. 2019 m. šis santykis atitinkamai buvo 56 proc. ir 44 proc. Daugiau kaip pusę (7918 ha) visų plynų kirtimų ploto sudaro biržės, kurių plotas kinta nuo 1-3 ha, kiek didesnio - 3-5 ha biržių bendras plotas sudaro 3028 ha, o didesnio nei 5 ha ploto plynų kirtimų biržėmis viso buvo iškirstas 789 ha miško plotas.

 

Nuotoliniais metodais, pasitelkiant palydovines nuotraukas, identifikuoti 2020 m. plynai iškirsti miško plotų poligonai viešai prieinami Valstybinės miškų tarnybos svetainėje (www.amvmt.lt) esančiame miškų žemėlapyje (MGIS).

 

„Via GIS“ jau antrus metus vykdytas projektas patvirtino, kad distancinių metodų panaudojimas yra efektyvus būdas vykdyti plynų miško kirtimų stebėseną ir vertinti įvairius miško dangos pokyčius.

 

Užsakovas. Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

 

 

Projektas "2019 m. plynai iškirstų miško plotų identifikavimas Lietuvos teritorijoje, panaudojant distancinius metodus"

 

Projekto tikslas. Distanciniais metodais nustatyti 2019 m. šalies teritorijoje vykdytus plynuosius miško kirtimus ir parengti plynai iškirstų miško plotų GIS duomenų bazę.

 

Projekto aprašymas.

 

Valstybinės miškų tarnybos užsakymu UAB „Via GIS“ atliko per 2019 metus šalies miškuose įvykdytų plynų miško kirtimų plotų identifikavimą panaudodama nuotoliniais metodais surinktą informaciją. Pagrindiniai pradiniai duomenys plynų miško kirtimų identifikavimui buvo 2019 ir 2020 metų sausio mėnesių Europos kosmoso agentūros Sentinel-1 sintetinės apertūros radaro duomenys ir Sentinel-2 multispektriniai palydoviniai vaizdai. Projektas unikalus tuo, kad pirmą kartą miškininkystės praktikoje duomenys apie šalyje vykdytus miško kirtimus, jų vietą, iškirstos biržės plotą ir konfigūraciją surinkti ne tradiciniais antžeminiais matavimais, bet dešifruojant žemės dangos vaizdus, gautus iš dirbtinių žemės palydovų.

 

Valstybinės miškų tarnybos specialistai atliktų miško kirtimų ribas iki šiol galėdavo nustatyti tik realiai apžiūrėję kirtavietes vietoje. Šiuo aspektu vienas svarbesnių darbo rezultatų tai nustatytos faktinės 2019 m. įvykdytų plynų miško kirtimų geografinės (GIS) ribos, kurios užsakovui leido gan operatyviai surinkti naudingą informaciją apie konkrečius kirtimus visoje šalies teritorijoje, nesukuriant papildomos administracinės naštos miško savininkams.

 

Plynųjų miško kirtimų identifikavimas apėmė šiuos darbo etapus:

 

  • palydovinių vaizdų apdorojimas;
  • apdorotų vaizdų sintezė;
  • vaizdų klasifikavimas;
  • rastrinių duomenų analizė;
  • rastrinių duomenų transformavimas į vektorinius duomenis;
  • vektorinių duomenų analizė;
  • gautų rezultatų kontrolė.

 

Projekto metu plynų kirtimų identifikavimui buvo panaudota apie 50 Sentinel-1,2 palydovinių vaizdų.

 

Gautų rezultatų kontrolė atlikta keliais būdais, t.y. kameralinė vizualinė patikra, vykdyta pasitelkiant tarpinių mėnesių, kirtimų dešifravime nenaudotų, multispektrinių palydovinių vaizdų mozaikas ir Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninius rastrinius ortofotografinius žemėlapius, bei geodeziniai matavimai natūroje, kurie buvo skirti identifikuotų plynųjų miško kirtimų plotų geografiniam tikslumui įvertinti. Vizualiam patikrinimui panaudota daugiau nei 60 Sentinel-2 palydovinių vaizdų ir 5-ios ortofotografinės nuotraukų mozaikos.,

 

Vertinant distanciniais metodais gautų kirtimo poligonų išskyrimo patikimumą, Valstybinė miškų tarnyba atliko atsitiktinai atrinktų kirtimais identifikuotų plotų geodezinius matavimus vietoje, panaudodama aukšto tikslumo GPS prietaisus ir palygino duomenis tarpusavyje. Nustatyta, kad bendras plotų skirtumas tarp identifikuotų distanciniais metodais ir natūroje faktiškai esančių plyno kirtimo biržių, apmatuotų kontroliniais matavimais, yra apie 5 proc. Pavieniais atvejais biržių plotų skirtumai viršija šį dydį. Tai priklauso nuo kirtimais apimto ploto, jo konfigūracijos, medyno tipo, kirtavietės identifikavimui naudoto palydovinio vaizdo kokybės. Susidarę skirtumai tarp distanciniais metodais identifikuotų plynų kirtimų ir natūroje išmatuotų faktinių biržių plotų ir ribų didžia dalimi paaiškinami naudotų palydovinių nuotraukų kokybinėmis charakteristikomis (nuotraukų skiriamoji geba 10 m).

 

Projekto darbų rezultate buvo sudaryta 2019 metais plynai iškirstų miško plotų GIS duomenų bazė. Nustatyta, kad per 2019 m. šalies mastu plynai iškirstas miško plotas sudarė 15 631 ha (kas atitinka ~0,71 proc. bendro miško žemės arba ~0,75 proc. medynų ploto), kirtimų atvejų (biržių) skaičius sudarė 9 516 vnt. Pagal miškų nuosavybę 56 proc. identifikuotų kirtaviečių nustatyta valstybiniuose, o 44 proc. privačiuose miškuose. Pagal miškų grupes didžiausią identifikuotų kirtaviečių ploto dalis (94 proc.) buvo IV miško grupėje.

 

Nuotoliniais metodais, pasitelkiant palydovines nuotraukas, identifikuoti 2019 m. plynai iškirsti miško plotų poligonai viešai prieinami Valstybinės miškų tarnybos svetainėje (www.amvmt.lt) esančiame miškų žemėlapyje (MGIS).

 

„Via GIS“ 2020 metais užbaigtas projektas patvirtino, kad distancinių metodų panaudojimas yra efektyvus būdas vykdyti plynų miško kirtimų stebėseną ir vertinti įvairius miško dangos pokyčius.

 

 

 

 

Užsakovas. Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

 

 

Projektas "Lietuvos Respublikos teritorijos aerofotografavimo ir ortofotografinių žemėlapių kokybės kontrolė"

 

Projekto tikslas. Užtikrinti aerofotografavimo ir ortofotografinių žemėlapių sudarymo darbų kokybės kontrolę.

 

Projekto aprašymas. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1: 10 000 ortofotografiniai žemėlapiai ORT10LT yra atnaujinami per trejų metų laikotarpį. 2018 – 2020 m. laikotarpiu pagal sutartį su Nacionaline žemės tarnyba aerofotografavimo ir ortofotografinių žemėlapių sudarymo darbus vykdo Ukrainos įmonė. Šių darbų kontrolę vykdome kartu su partneriu iš Lenkijos. Projekto metu tikrinama ar užsakovui vykdytojo pateikta produkcija atitinka aerofotgrafavimui ir ortografiniams žemėlapiams keliamus techninius reiklavimus.

 

Projekto eiga.

I etapo darbai baigti 2018 m.

II etapo darbai baigti 2019 m.

III etapo darbai baigti 2020 m.

 

Užsakovas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

 

 

Projektas "Lietuvos Respublikos apskričių centrų M 1:2 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio atnaujinimo paslaugos"

 

Projekto tikslas. Stambaus mastelio (M1:2 000) ortofotogarfinių žemėlapių ORT2LT sudarymas.

 

Projekto aprašymas. 2018 metais, kartu su partneriu Opegieka (Lenkija), atnaujinome Lietuvos Respublikos apskričių centrų stambaus mastelio ortofotografinius žemėlapius. Iš viso pagaminti 2529 M 1:2 000 nomenklatūrinių lapų žemėlapiai. Ortofotografinių žemėlapių gardelės dydis neviršija 10x10 cm vietovėje. Aiškiai matomų vietovės taškų ortofotografiniuose žemėlapiuose absoliutinis tikslumas, t.y. vidutinė kvadratinė paklaida (angl. RMSE) mazesne, nei 0,2 m. Sudaryti žemėlapiai yra tikrų spalvų (RGB) spektro. Ortofotografinių žemėlapių sudarymui naudotos 2017 m. skrydžių aerofotonuotraukos.

 

Užsakovas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

 

© 2021 UAB "Via GIS", Sprendimas: Webbus.lt

Svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Tęsdami naršymą mūsų svetainėje arba paspausdami „Sutinku“, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Detalesnė informacija Privatumo politikoje